Saus
20
2011

APIE PAEŽERIŲ EŽERO ĮŽUVINIMĄ

No Gravatar


Sveiki žvejai,

Šiame straipsnyje ekofishing.lt pateikia keletą kurijoziškų faktų apie Paežerių ežero, Vilkaviškio raj., įžuvinimą. Kiekvienas perskaitęs šį straipsnį galės įvertinti savo rajono valstybinius vandens telkinius. Kaip ir kiek įžuvinami valstybiniai vandens telkiniai spręsti paliksime Jums patiems.

Artėjant Lietuvos poledinės žūklės čempionato trečiajam turui ant Paežerių ežero ledo, su dideliu apgailestavimu galime teigti, kad įžuvinimo prasme, Paežerių ežeras jau keletą metų glūdi užmarštyje. Ką čia keletą, tiksliau sakant,- visus aštuonerius metus ežeras buvo daugiau žvejojamas nei žuvinamas.

Pagal valstybinį žuvivaisos planą paskutinį kartą Paežerių ežeras įžuvintas 2003 m. – įleista 400 000 vnt. lydekų lervučių. Prieš keletą metų šis ežeras Vilkaviškio rajono Savivaldybės lėšomis buvo įžuvintas lynais.

2009 m. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijai siūlymą įtraukti Paežerių ežerą į 2010 m. Lietuvos Respublikos valstybinių vandens telkinių įžuvinimo planą. Tada ir prasidėjo mistiniai dalykai, kurie tikriausiai vyksta tik ten kur mūsų nėra. Į minėto plano projektą Paežerių ežeras buvo įtrauktas. Tačiau vėliau šio ežero plane nebeliko, nes iš plano projekto ežero pavadinimas buvo išbrauktas motyvuojant tuo, jog ežeras yra  išnuomotas įmonei „Džiulija“.  Išnuomoti ežerai valstybės neįžuvinami.

2010 m. birželio 12 d. Vilkaviškio krašto laikraštyje “Santaka” buvo išspausdintas straipsnis, kuriame rašoma, kad <…rengiant planą buvo padaryta klaida. Įmonė „Džiulija“ nuomoja ne šį, beveik 400 ha užimantį Paežerių ežerą, o gerokai mažesnį to paties pavadinimo ežerą Pilviškių seniūnijoje. Prie pat Vilkaviškio esantis Paežerių ežeras yra valstybinis ir niekam neišnuomotas. Kaip teigia straipsnio autorė Eglė Mičiulienė, greičiausiai kažkuriame valdiškame kabinete į šį reikalą ir buvo pažiūrėta „valdiškai“, kadangi nepatikslinęs žvejybos ploto, valstybinį ežerą kažkuris valdininkas palaikė išnuomotu ir išbraukė iš įžuvinamų vandens telkinių sąrašų.

Susidariusią problemą ėmėsi spręsti Vilkaviškio rajono žurnalistai. Jų pakalbintas Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Greičiūnas situaciją pakomentavo taip: <… iš kažkur atsirado klaida ir iki šiol niekas neatkreipė dėmesio, kad Paežerių ežerai yra du. Kadangi paskutiniu metu vyko reorganizacija, po jos keitėsi ir darbuotojai, tad kaltininko dabar tikrai neatrasime. Manau, baisaus nusikaltimo čia nepadaryta, juolab, kad įžuvinimas neduoda labai didelio efekto. Tai brangiausia ir rizikingiausia žuvų išteklių atkūrimo priemonė. Kartais žuvinimas kaip tik sunaikina išteklius vien dėl genofondo pakeitimo. Tame ežere jau susiformavusi natūrali populiacija, kuri prisitaikiusi prie to telkinio, – kalbėjo V. Greičiūnas..>.

Jeigu geriau įsigilintume į situaciją, kitokio atsakymo sulaukti tikriausiai ir nevertėtų. Paskaitykite paryškintus teksto žodžius dar kartą eilės tvarka ir viskas pasidarys aišku.

Kad tokie dalykai vyksta mūsų panosėje, jau seniai niekam ne naujiena. Tačiau ką daryti, kad situacija iš esmės pasikeistų ir valstybiniuose vandens telkiniuose atsirastų daugiau žuvies? Klausimas yra paprastas, tačiau atsakymas labai sudėtingas.

Visų pirma, ši problema yra socialinė ir liečia ne tik valdininkus, bet ir žvejus. Tiek žūklė, tiek ir įžuvinimas yra reglamentuotas teisės normomis, todėl išsaugant gamtą ateities kartoms abiems pusėms būtina teisės normų laikytis.

Antra, žuvų kiekį tiesiogiai įtakoja ir didelę žalą gamtai daro brakonierių veiksmais padaryti žvejybos taisyklių pažeidimai naudojant elektrą, tinklus, taip pat vykdant atitinkamų žuvų žvejybą draudžiamu metu ar draudžiamose vietose. Dėl to labai svarbu šviesti visuomenę, ugdyti bendruomeniškumą ir reaguoti į pažeidimus apie tai informuojant aplinkos apsaugos pareigūnus ar policiją.

Trečia, kad neįvyktų panašūs nesusipratimai, kaip Paežerių ežero įžuvinimas, labai svarbi visuomeninių organizacijų aktyvi veikla prižiūrint valstybinius vandens telkinius, tiesioginis jų dalyvavimas Medžiotojų ir žvejų draugijos (MŽD) veikloje bei telkinių įžuvinimo procesuose. Nes, kad ir kaip bebūtų skaudu, dalis įžuvinimui skirto mailiaus ne visada pasiekia tikrąsias paskirties vietas…

Ir ketvirta. Kreipiuosi į visus šio straipsnio skaitytojus… Susimąstykime ką padarėme mes patys, kad Lietuvoje būtų bent viena žuvimi daugiau…  Iki sekančių susitikimų.

Vytautas Leonas

Ekofishing.lt

Šaltinis: Vilkaviškio krašto laikraštis “Santaka”, 2010 m. birželio 12 d.

Naujausi straipsniai

Apie Autorių:

Ekofishing team

Parašyti komentarą

Jūs turite prisijungti į komentuoti.

Trumpos naujienos

Jungtis prie mūsų Facebook

Rėmėjai

  • Akmeninė kerpė
  • Gut Sklep
  • GutMix
  • Marijampolietis
  • Salmolita
  • Vienam gale kablys…
  • Žvejo stotelė

Login

hostingas su 10% nuolaida