Lap
10
2010

GERIAUSI LSŽKL VASAROS SEZONO ŽVEJAI

No Gravatar


Šis straipsnis skirtas apžvelgti geriausių Lietuvos žvejų sportininkų pasirodymus per paskutinius dvejus metus ir pateikti siūlymus dėl Lietuvos rinktinės formavimo. Šio straipsnio tikslas nėra išreikšti kritiką dabartinei tvarkai, jo tikslas aptarti, kas yra dabar ir kaip turi būti, kad Lietuvos rinktinė pasiektų dar geresnių rezultatų. Po pirmojo straipsnio apie LSŽKL klubų pasirodymus 2009-2010 m. vasaros sezono metu, sulaukiau įvairių skaitytojų atsiliepimų, todėl visiems noriu padėkoti už atvirumą, išsakytas pastabas ir kritiką. Šiame straipsnyje pateikta detali informacija apie geriausių Lietuvos žvejų sportininkų pasirodymus atskiruose vandens telkiniuose 2009-2010 m. vasaros sezono metu, neišskiriant blogiausių sportininko rezultatų. Kodėl? Autoriaus nuomone, blogiausi pasirodymai atspindi realius sportininko trūkumus. Į juos reikėtų atsižvelgti ne tik pačiam sportininkui, bet ir rinktinės vadovams, sprendžiant klausimą dėl kandidatų į rinktinę atrankos.

Straipsnyje bus analizuojami 14 geriausių 2009-2010 m. Lietuvos žvejų sportininkų. Tarp šių 14 sportininkų yra dešimt geriausiai pasirodžiusių pernai ir dešimt geriausių 2010 metų žvejų. Šis skaičius paimtas atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu Lietuvos sportinės žūklės rinktinės formavimo tvarka yra sudaroma pagal matematinę formulę  5+1. Tai reiškia, kad į Lietuvos rinktinę patenka pirmas penkias vietas bendroje įskaitoje užėmę sportininkai ir vienas papildomas sportininkas iš dešimtuko, kurį renkasi rinktinės vadovas.

Vasaros sezono metu LSŽKL sportinės žūklės varžybos vyksta skirtinguose vandens telkiniuose: upėse, kanaluose, tvenkiniuose, ežeruose. Taip pat Lietuvoje įvestas papildomas turas tolimo užmetimo meškere „Match“. Todėl lyginant sportininkų pasirodymus šiuos vandens telkinius apibrėšiu taip: pasirodymai SROVĖJE, KANALE, STOVINČIAME VANDENYJE ir pasirodymai MATCH meškere. Iškovotus rezultatus pateiksiu lentelėse. Manau, kad šis būdas leidžia geriau suvokti, priimti ir įsisavinti informaciją nei sausas tekstas.

Žemiau esančioje diagramoje pavaizduoti sportininkų pasiekti rezultatai pagal užimtas vietas žvejojant kanaluose. 2009 m. pirmas LSŽKL turas vyko Vilhelmo kanale. Jame sportininkų iškovoti rezultatai pavaizduoti mėlynos spalvos diagrama. 2010 m. III LSŽKL turas vyko Kintų kanale. Jame sportininkų pasiekti rezultatai pavaizduoti raudona spalva. Analizuojant Kintų kanalą kilo vienintelis klausimas, ar tai apskritai galima pavadinti kanalu? Tai daugiau tvenkinio savybių turintis vandens telkinys. Tačiau lingvistine prasme jis vadinamas kanalu, todėl jį šioje analizėje ir priskyriau kanalui.


Iš rezultatų lentelės matyti, kad sportininkų iškovotos vietos gan stipriai skiriasi. Nėra stabilumo, o rezultatai šokinėja kaip dolerio kursas. Vieną kartą sportininkas užima 5, kitą kartą tik 28 vietą.

Siekdamas atrinkti geriausiai žvejojančius sportininkus priėjau išvados, kad geriausiai sportininko rezultatus atspindi jo užimtų vietų vidurkis. Sportininko užimtos vietos sudedamos ir dalinamos iš kanale vykusių turų skaičiaus. Tokiu būdu gautas rezultatas atspindi ne tik sportininko iškovotų vietų vidurkį, bet ir naudingumą. Kuo šis skaičius yra mažesnis, tuo geriau žvejoja sportininkas. Žemiau pateiktas jau apskaičiuotas sportininko naudingumo žvejojant kanaluose vidurkis. Iš čia matosi, kad geriausiai kanaluose sekėsi žvejoti Henrikui Miškiniui, Aurelijui Dudzinskui ir Mariui Baranauskui. * Į šią statistiką neįtraukti sportininkai, kurie nedalyvavo bent viename LSŽKL etape, vykusiame kanale.

Lietuvoje tapo įprasta, kad bent vienas LSŽKL vasaros sezono turas vyksta žemupyje, Skirvytės upėje. Nors ten krantas pakankamai lygus ir pakankamai gera vieta rengti varžybas, tačiau vis daugiau pasigirsta kalbų, jog toks turas nereikalingas, ten laimi vietiniai ir t.t. Mano nuomone, Skirvytė – labai gera vieta varžyboms ir ne visos šalys tokias upes turi. Jose gaudyti tiesiog būtina. Vieniems norint tobulėti, kitiems siekiant išlaikyti jau pasiektą rezultatą. Per šiuos du metus Skirvytėje vyko trys LSŽKL vasaros turai. Du turai vyko trečioje krantinėje, vienas antroje.

Iš pateiktos diagramos matyti, kaip sekėsi kiekvienam sportininkui. Manau, kad visiems yra kur tobulėti. Apačioje pateikta analogiška lentelė, su sportininko naudingumu žvejojant srovėje. Iš jos matyti, kad geriausiai srovėje žvejoja Vilius Beinoras, Marius Unikas ir Martynas Baranauskas. * Į šią statistiką neįtraukti sportininkai, kurie nedalyvavo bent viename LSŽKL etape, vykusiame srovėje.

Ataskaitiniu laikotarpiu stovinčiame vandenyje vyko trys LSŽKL turai. Varžybos vyko naujuose vandens telkiniuose. 2009 m. antras LSŽKL etapas vyko Pakumulšių tvenkinyje, ketvirtas etapas Masčio ežere, 2010 m. antras LSŽKL etapas Vilkaviškyje, Paežerių ežere. Daugumai tai buvo iššūkis, kuris labai pakoregavo lyderiaujančias vietas užimančių sportininkų pozicijas. Ateityje tokiu turų turėtų daugėti, nes jų metu didėja patirtis, išryškėja sportininkų klaidos ir trūkumai. Sportininkų iškovotos vietos pateiktos lentelėje “STOVINTIS VANDUO”.

Kalbant apie geriausius sportininkus stovinčiame vandenyje, jų naudingumą matote žemiau pateiktoje diagramoje. 2009-2010 m. stovinčiame vandenyje geriausiai sekėsi Martynui Baranauskui, Mariui Unikui ir Vytautui Leonui. * Į šią statistiką neįtraukti sportininkai, kurie nedalyvavo bent viename LSŽKL etape, vykusiame stovinčiame vandenyje.

Analizuojant LSŽKL veiklą, vertėtų pakalbėti apie naujoves. Yra sveikintina, jog Lygoje gimsta vis daugiau naujų idėjų, dėl kurių ji tik stiprėja. Įtraukti į LSŽKL vasaros sezoną atskirą turą Match meškere buvo tikras iššūkis tiems, kurie meškerę su rite naudojo tik žvejojant savo malonumui. Dabar su šia meškere reikėjo ne tik žvejoti tris valandas, bet ir gaudyti žuvį. O gaudyti reikėjo greitai, mesti tiksliai ir dar tiksliau jaukinti. Beveik visiems sportininkams Match buvo labai sunki užduotis, tačiau šis lūžis turėjo įvykti ir jis įvyko. Nori siekti gerų rezultatų, reikia keistis ir tai įrodyti visiems. Nors jau girdimos nuomones, kad atskiro Match turo nereikia, nes ir taip daugumoje turų ši meškerė reikalinga, tačiau aš manau, kad toks turas yra būtinas. Kai su Match gaudyti taps įprasta, kaip buvo įprasta gaudyti su teleskopiniais meškerykočiais, tuomet galėsime kelti šį klausimą dar kartą.

2009 – 2010 m. vasaros sezono Match turai vyko Kintų vandens saugykloje. Žuvies, be abejo, ten yra daug, bet ją sugauti nebuvo taip paprasta. Iš pateiktos lentelės matosi kaip sekėsi kiekvienam sportininkui.

Aptardamas naudingiausius Match meškere žvejojančius sportininkus žemiau pateiktoje lentelėje pateikiu geriausiųjų tryliktuką. Iš lentelės matosi, kad geriausiai su Match žvejoja Jonas Jablonskis, Vytautas Leonas, Marius Baranauskas. Į šią statistiką neįtraukti sportininkai, kurie nedalyvavo bent viename LSŽKL etape, vykusiame Match meškere.

Šiame straipsnyje, kaip ir LSŽKL, sportininkai vertinami pagal užimtas vietas. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad sportininko užimta vieta ne visada atspindi jo realų pajėgumą. Pvz. Lygoje pasitaiko atveju, kai keletas sportininkų surenka vienodai taškų, o vieta apsprendžiama pagal sugautos žuvies svorį. Tokiu atveju, jeigu sportininkas turėjo žuvingesnį sektorių, jis sugaus daugiau žuvies, o tas kuris darė viską, dėjo daugiau pastangų, bet žuvies sektoriuje nebuvo, užims atitinkamai žemesnę vietą. Kaip pavyzdį pateikiu lentelę, kuri sudaryta pagal surinktus baudos taškus.

Palyginkite šią lentelę su prieš tai pavaizduota diagrama Match ir pamatysite skirtumą. Jeigu pavartysime 2009 m. LSŽKL V turo rezultatus pamatysime, kad 2009 m. trys sportininkai surinko po lygiai taškų, po 4, ir pasidalino pirmą, antrą ir trečią vietas. Tokiais atvejais tarp pirmą ir trečią vietas užėmusių ir nors vienodai taškų surinkusių sportininkų atsiranda dviejų taškų atotrūkis. Šis atotrūkis gali turėti didelės įtakos sportininko patekimui į rinktinę. Visai tai tik dar kartą įrodo, kad surinkti taškai ne visada atspindi realų sportininko rezultatą.

IŠVADOS

Autoriaus nuomone, straipsnyje pateiktus duomenis galima panaudoti formuojant Lietuvos rinktinę. Atsižvelgiant į vandens telkinį, kuriame vyks Pasaulio ar Europos čempionatai, sportininkus galima atrinkti atsižvelgiant į jų iškovotų vietų vidurkį analogiškame vandens telkinyje Lietuvoje. Sportinės žūklės klubai šiuos duomenis gali panaudoti  atrinkdami savo kandidatus į tarptautines ir vietines varžybas. Iki sekančių susitikimų.

Vytautas Leonas

Ekofishing

1 Komentaras + Komentuoti

Parašyti komentarą

Jūs turite prisijungti į komentuoti.

Trumpos naujienos

Jungtis prie mūsų Facebook

Rėmėjai

  • Akmeninė kerpė
  • Gut Sklep
  • GutMix
  • Marijampolietis
  • Salmolita
  • Vienam gale kablys…
  • Žvejo stotelė

Login

hostingas su 10% nuolaida