Saus
18
2010

Kaip pievoje žvejojau. Novaraistis.

No Gravatar



Atsikėlus sekmadienio rytą net nereikėjo žiūrėti į darbo kalendorių – šiandien ten vienintelis įrašas – žvejyba. Todėl vienoj rankoj laikydamas sumuštinį, zvimbiau slidžiomis miesto gatvėmis pasiimti jaunųjų kolegų Andriaus ir Tomo. Prie mūsų trijulės ilgai negalvojęs prisijungia ir mano tėtis Silvijus. Todėl jau keturiese sukam galvas kur čia šiandien kimba tos dyyyydelės svajonių žuvys. Silvijus pasiūlo važiuoti į vieną durpyną kuriame buvo vakar ir galėjo pasigirti neblogu laimikiu. Ilgai nesvarstę jau bildame Kazlų Rūdos masyvo miškais. Kelias nėra labai artimas – apie 65 km į vieną puse. Tačiau kelionė neprailgsta: ilgi kilometrai klaidžiais miško keliais, pro langą žvelgiant į baltais patalais apsiklosčiusias žaliaskares egles tarsi atjungia nuo kasdieninių rūpesčių, streso, jautiesi tartum skristum taigos platybėse (nepagalvokit kad kažką vartojau). Taip svajojant įvažiuojame į nemažą laukyme,kurioje, vidurį pievos, sėdi nemažas būrys žmogelių. Medžiotojai pietauja pagalvojau tačiau Silvijus nutraukė mano pamąstymus ištardamas ta ilgai lauktą ČIA. Mūsų akys ant kaktos išsprogo, tą krūmais ir laukais apaugusią laukymę – vadinamą Novaraisčiu – niekada nepavadinčiau vandens telkiniu. Nieko nelaukę einame vandens link, tačiau net nesupratau kaip atsidūriau ant ledo – kranto linijos atrodo kad nėra. Gręžiame pirmąsias eketes ištraukiame pirmąsias žuvis. Kadangi kibimas nėra aktyvus nusprendžiame eiti į Silvijui jau žinomas vietas kurios nuo kranto nutolę apie pusantro kilometro. Kaip reikiant sušilę ateiname į krūmais apsuptą krepšinio aikštelės dydžio raisto dalį kurioje ešerių turėtų knibždėte knibždėti (bent jau mes turime tokia viltį). Išgręžiame eketes ir pirmiausia nuostabą kelia vandens telkinio gylis apie septyniasdešimt centimetrų nuo meškerėlės. Kadangi ledas apie trisdešimt centimetrų, po ledu lieka tik koks keturiasdešimt centimetru. Mano nuostabai siūloma avižėle susigundo ne toks jau kūdas – kokio šimto gramo ešeriokas. Kitiems sekasi taip pat panašiai, didesni ar mažesni ešeriokai keliauja ant ledo. Tomas su vandens chuliganais nežaidžia ir ant ledo ištraukia dvidešimties centimetrų lydekaitę kuri po fotosesijos keliauja paūgėti, po poros minučių aš savo rankose laikau dvigubai didesnę. Atrodo kad raisto dantytosios agresyviai nusiteikę keistai judančios volframinės avižėlės atžvilgiu, todėl nusprendžiame jų neerzinti ir ramiai leisti ieškoti kavalierių pavasariniam nerštui.
Ir nors išsvajotų dyyydelių ešerių nebuvo visi laimingi, pailsėję pasukome namų link.

Novaraisčio ornitologinis draustinis

Tai Kauno, Šakių rajonų ir Kazlų Rūdos savivaldybių sandūroje , netoli Lekėčių miestelio įkurtas Novaraisčio valstybinis ornitologinis draustinis. Čia kadaise plytėjusių miškų vietose nuolatos gyveno ir vaikus vedė vilkai, briedžiai ir šernai. Gausu buvo žalčių, angių – marguolių gyvačių, gluodenų. Aukštapelkė susiformavo iš užakusio ežero, nes jį maitino tik lietaus vandenys, kurių nepapildė nei viena upė, o tik ištekėjo vienintelė Nova. Nuo šios upės pavadinimo vėliau ir kilęs Novaraisčio vardas.
Septintojo dešimtmečio pradžioje Novaraistis buvo paverstas eksploatuojamu durpynu. Tačiau durpės čia taip ir nebuvo nei gausios nei ypatingai geros. 1979 metais buvo nutraukta jų gamyba ir didžiuliai plotai palikti likimo valiai. Išsekintas durpių platybes vėl iš naujo atrado įvairūs paukščiai. 1988 metais siekiant išsaugoti paukščių perėjimo ir poilsio migracijų metu vietą Pietvakarių Lietuvoje buvo įsteigtas valstybinis ornitologinis draustinis. Užtvenkus Novos upę, radosi daug atvirų užlietų plotų paukščiams gyventi ir perėti.

Draustinio teritorijoje aptiktos 33 paukščių rūšys, įtrauktos į Europos Sąjungos saugomų gyvūnų sąrašus bei Lietuvos Raudonąją knygą. Čia pastebimi juodakakliai kragai, gulbės giesmininkės, tetervinai. Aptinkamos ir kelios pavienės didžiojo baublio poros, kurių originalus skleidžiamas garsas panašus į pučiamo stiklinio butelio garsą. Visgi labiausiai turbūt Novaraistį išgarsino migruojančios gervės ir žąsys, kurių rudeninio traukimo metu priskaičiuojama iki 2000 vienu metu čia besiburiuojančių. Tai didžiausi tokio pobūdžio gervių susitelkimai Lietuvoje ir pagal šį rodiklį Novaraistis net lenkia garsiuosius Žuvinto ir Čepkelių rezervatus. Stebėti ir klausytis paukščių galima tam įrengtame stebėjimo bokštelyje, link kurio veda nuorodomis pažymėtas kelias nuo plento Kaunas – Šakiai.

Be to Novaraistis gali pasigirti ir tuo, kad yra Zanavykų krašto „stogas“ – šių apylinkių aukščiausia vieta nuo jūros lygio.

Taigi čia puiki vieta ne tik žiemą pažvejoti (nuo balandžio pirmos iki lapkričio pirmos dienos lankymasis raiste yra draudžiamas išskyrus apžvalgos bokštą), bet ir puikiai praleisti laiką gamtoje stebint retuosius paukščius ar šiaip svajojant.

Parašyti komentarą

Jūs turite prisijungti į komentuoti.

Trumpos naujienos

Jungtis prie mūsų Facebook

Rėmėjai

  • Akmeninė kerpė
  • Gut Sklep
  • GutMix
  • Marijampolietis
  • Salmolita
  • Vienam gale kablys…
  • Žvejo stotelė

Login

hostingas su 10% nuolaida