Liep
21
2009

Trečia betoninė krantinė – intrigos LSŽKL tik prasideda

No Gravatar


Neseniai Skirvytės upėje, prie “trečios betoninės krantinės”, įvyko trečias Lietuvos sportinės žūklės klubų lygos turas. Gal ir keistas sutapimas – trečias turas ir trečia krantinė, bet taip jau buvo nubalsuota Lygos konferencijos metu, todėl viskas vyko pagal protokolą. Tačiau galėjo ir būti kitaip….
Antrojo turo Pakumulšių tvenkinyje metu pasklido kalbos, kad reikėtų pakeisti trečiojo turo pasirinktą vietą t.y. trečią krantinę pakeisti antrąja. Dėl to buvo iškilusi diskusija, atsirado net argumentų kodėl antra, o ne trečia ir pan.. Kas skleidžia tokias kalbas ir kam tai naudinga? Pamąstykite patys… Įtampa auga, o auga ji dėl to, kad begalinis noras pakliūti į geriausiųjų penketuką, kuris sudarys Lietuvos rinktinę, gali ir neišsipildyti. Ar ne geriau daryti turą ten kur viskas yra aišku ir galima lamėti? Aišku geriau. Tai kodėl nepabandyti? Visi žino kas kaip pasirodė, kurią vietą užima ir kiek kam trūksta… bet kaip surinkti reikiamus taškus? Ir dar kai pradeda “maišytis” jaunimas, kuris baigė žvejoti ir pradėjo gaudyti. Ir visa bėda tame, kad, rinktinėje atsiranda nauji veidai.. o kaip norėtųsi, kad viskas būtų po senovei… Tačiau niekas nestovi vienoje vietoje, jaunimas auga, tobulėja, o šiuo metu ir diktuoja tempą. Tad reikia prie jų diktuojamo tempo taikytis, o jeigu nori laimėti, reikia būti dar geresniam. Praeina tie laikai, kai visi šoka pagal vieno dūdelę…
Tačiau visoje šitoje istorijoje galima įžvelgti ir gerų dalykų. Kol du pešasi, trečias visada laimi. Užuot vėlęsi į intrigas, nekreipdami į nieką dėmesio jaunimas ir toliau tobulėja, ir tai įrodo vienas po kito sistemingai laimimi lygos turai. Antra, Lygos vadovybė nepasiduoda aplinkinių spaudimui ir nekeičia anksčiau priimtų spendimų. Tai sudaro pagrindą pasitikėti Lyga ir gerbti jos sprendimus.
Dar vienas neigiamas momentas – teisėjavimas ir su tuo susiję problemos. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas Lygoje yra geriausia. Yra teisėjai, yra protokolai, atskaitomybė dalyviams ir t.t. tačiau ar yra teisingumas? Teisybė? Ar netaikomi dvigubi standartai? Pamąstykite kiekvienas… Įeiti į sektorių varžybų metu ir pernešti informaciją galima tik komandos treneriui. O kas yra pas mus? Kas nori, tas įeina. Bet blogiausia yra tai, kad teisėjai, kurie turi kontroliuoti šį procesą, patys perneša ir teikia informaciją “saviems”. Ne gana to, dar ir patarimus dalina, kaip reikia viską daryti, kad pagauti. Paradoksalu. Ar teisinga? Su jaukų kontrole taip pat mistika. Pasilikime tai kiekvienas savo sąžinei. Parodau teisėjui ką jis nori matyti, o paskui darau ką noriu. Sutikite, net keista buvo matyti kai teisėjas po jaukų kontrolės ėjo su arti pilnu krepšiu nusemtų jaukų. Gal jau atsipeikėjom ir pradėjom laikytis taisyklių pagalvojau, pagaliau… Tačiau praeina kuris laikas ir viskas pasimiršta. Į vandenį skrieja skuduro pagalba suformuoti jauko rutuliai. Ir ką čia bepridursi. Po vandeniu nesimato, o ir galvos niekam neskauda. Tik va viena fotografė dar šioje istorijoje… kad ją kur. Ir nieko jau čia nebepaslėpsi. Išlindo yla iš maišo…
Nesinori baigti visko pesimistiškai, tačiau optimizmo dar liko. Ir viltis liko, kad galbūt viskas po truputį ateityje gerės. Nors ir vėl pasigirdo gandai, kad norima kažką keisti…

Parašyti komentarą

Jūs turite prisijungti į komentuoti.

Trumpos naujienos

Jungtis prie mūsų Facebook

Rėmėjai

  • Akmeninė kerpė
  • Gut Sklep
  • GutMix
  • Marijampolietis
  • Salmolita
  • Vienam gale kablys…
  • Žvejo stotelė

Login

hostingas su 10% nuolaida